sujaudintųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sujaudintųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sujaudintas, mot. g. sujaudinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sujaudintas	sujaudinti	sujaudinta	sujaudintos	sujaudinta	-
kilm.	sujaudinto	sujaudintų	sujaudintos	sujaudintų	-	-
naud.	sujaudintam	sujaudintiems	sujaudintai	sujaudintoms	-	-
gal.	sujaudintą	sujaudintus	sujaudintą	sujaudintas	-	-
įnag.	sujaudintu	sujaudintais	sujaudinta	sujaudintomis	-	-
viet.	sujaudintame	sujaudintuose	sujaudintoje	sujaudintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sujaudintasis	sujaudintieji	sujaudintoji	sujaudintosios	-	-
kilm.	sujaudintojo	sujaudintųjų	sujaudintosios	sujaudintųjų	-	-
naud.	sujaudintajam	sujaudintiesiems	sujaudintajai	sujaudintosioms	-	-
gal.	sujaudintąjį	sujaudintuosius	sujaudintąją	sujaudintąsias	-	-
įnag.	sujaudintuoju	sujaudintaisiais	sujaudintąja	sujaudintosiomis	-	-
viet.	sujaudintajame	sujaudintuosiuose	sujaudintojoje	sujaudintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sujaudintas, mot. g. sujaudinta.
• Skiemenys: su-jau-din-tų-jų

sujaudintųjų

1. tas, kurį sujaudino

Etimologija

<= sujaudinti, sujaudina, sujaudino <= su- + jaudinti, jaudina, jaudino

---