sujaudinsimojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sujaudinsimojo (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sujaudinsimas, mot. g. sujaudinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sujaudinsimas	sujaudinsimi	sujaudinsima	sujaudinsimos	sujaudinsima	-
kilm.	sujaudinsimo	sujaudinsimų	sujaudinsimos	sujaudinsimų	-	-
naud.	sujaudinsimam	sujaudinsimiems	sujaudinsimai	sujaudinsimoms	-	-
gal.	sujaudinsimą	sujaudinsimus	sujaudinsimą	sujaudinsimas	-	-
įnag.	sujaudinsimu	sujaudinsimais	sujaudinsima	sujaudinsimomis	-	-
viet.	sujaudinsimame	sujaudinsimuose	sujaudinsimoje	sujaudinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sujaudinsimasis	sujaudinsimieji	sujaudinsimoji	sujaudinsimosios	-	-
kilm.	sujaudinsimojo	sujaudinsimųjų	sujaudinsimosios	sujaudinsimųjų	-	-
naud.	sujaudinsimajam	sujaudinsimiesiems	sujaudinsimajai	sujaudinsimosioms	-	-
gal.	sujaudinsimąjį	sujaudinsimuosius	sujaudinsimąją	sujaudinsimąsias	-	-
įnag.	sujaudinsimuoju	sujaudinsimaisiais	sujaudinsimąja	sujaudinsimosiomis	-	-
viet.	sujaudinsimajame	sujaudinsimuosiuose	sujaudinsimojoje	sujaudinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sujaudinsimas, mot. g. sujaudinsima.
• Skiemenys: su-jau-din-si-mo-jo

sujaudinsimojo

1. tas, kurį sujaudins

Etimologija

<= sujaudinti, sujaudina, sujaudino <= su- + jaudinti, jaudina, jaudino

---