sujaudindavusiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sujaudindavusiuoju (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sujaudindavęs, mot. g. sujaudindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sujaudindavęs	sujaudindavę	sujaudindavusi, sujaudindavus	sujaudindavusios	-	sujaudindavę
kilm.	sujaudindavusio	sujaudindavusių	sujaudindavusios	sujaudindavusių	-	-
naud.	sujaudindavusiam	sujaudindavusiems	sujaudindavusiai	sujaudindavusioms	-	-
gal.	sujaudindavusį	sujaudindavusius	sujaudindavusią	sujaudindavusias	-	-
įnag.	sujaudindavusiu	sujaudindavusiais	sujaudindavusia	sujaudindavusiomis	-	-
viet.	sujaudindavusiame	sujaudindavusiuose	sujaudindavusioje	sujaudindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sujaudindavusysis	sujaudindavusieji	sujaudindavusioji	sujaudindavusiosios	-	-
kilm.	sujaudindavusiojo	sujaudindavusiųjų	sujaudindavusiosios	sujaudindavusiųjų	-	-
naud.	sujaudindavusiajam	sujaudindavusiesiems	sujaudindavusiajai	sujaudindavusiosioms	-	-
gal.	sujaudindavusįjį	sujaudindavusiuosius	sujaudindavusiąją	sujaudindavusiąsias	-	-
įnag.	sujaudindavusiuoju	sujaudindavusiaisiais	sujaudindavusiąja	sujaudindavusiosiomis	-	-
viet.	sujaudindavusiajame	sujaudindavusiuosiuose	sujaudindavusiojoje	sujaudindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sujaudindavęs, mot. g. sujaudindavusi.
• Skiemenys: su-jau-din-da-vu-siuo-ju

sujaudindavusiuoju

1. tas, kuris sujaudindavo

Etimologija

<= sujaudinti, sujaudina, sujaudino <= su- + jaudinti, jaudina, jaudino

---