sugirdinčiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sugirdinčiuoju (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sugirdintis, mot. g. sugirdinti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sugirdintis, sugirdįs	sugirdintys, sugirdį	sugirdinti	sugirdinčios	-	sugirdį
kilm.	sugirdinčio	sugirdinčių	sugirdinčios	sugirdinčių	-	-
naud.	sugirdinčiam	sugirdintiems, sugirdintiem	sugirdinčiai	sugirdinčioms	-	-
gal.	sugirdintį	sugirdinčius	sugirdinčią	sugirdinčias	-	-
įnag.	sugirdinčiu	sugirdinčiais	sugirdinčia	sugirdinčiomis	-	-
viet.	sugirdinčiame, sugirdinčiam	sugirdinčiuose, sugirdinčiuos	sugirdinčioje, sugirdinčioj	sugirdinčiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sugirdintysis	sugirdintieji	sugirdinčioji	sugirdinčiosios	-	-
kilm.	sugirdinčiojo	sugirdinčiųjų	sugirdinčiosios	sugirdinčiųjų	-	-
naud.	sugirdinčiajam	sugirdintiesiems	sugirdinčiajai	sugirdinčiosioms	-	-
gal.	sugirdintįjį	sugirdinčiuosius	sugirdinčiąją	sugirdinčiąsias	-	-
įnag.	sugirdinčiuoju	sugirdinčiaisiais	sugirdinčiąja	sugirdinčiosiomis	-	-
viet.	sugirdinčajame	sugirdinčiuosiuose	sugirdinčiojoje	sugirdinčiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sugirdintis, mot. g. sugirdinti.
• Skiemenys: su-gir-din-čiuo-ju

sugirdinčiuoju

1. tas, kuris sugirdi

Etimologija

<= sugirdėti, sugirdi, sugirdėjo <= su- + girdėti, girdi, girdėjo

---