sugirdimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sugirdimu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sugirdimas, mot. g. sugirdima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sugirdimas	sugirdimi	sugirdima	sugirdimos	sugirdima	-
kilm.	sugirdimo	sugirdimų	sugirdimos	sugirdimų	-	-
naud.	sugirdimam	sugirdimiems	sugirdimai	sugirdimoms	-	-
gal.	sugirdimą	sugirdimus	sugirdimą	sugirdimas	-	-
įnag.	sugirdimu	sugirdimais	sugirdima	sugirdimomis	-	-
viet.	sugirdimame	sugirdimuose	sugirdimoje	sugirdimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sugirdimasis	sugirdimieji	sugirdimoji	sugirdimosios	-	-
kilm.	sugirdimojo	sugirdimųjų	sugirdimosios	sugirdimųjų	-	-
naud.	sugirdimajam	sugirdimiesiems	sugirdimajai	sugirdimosioms	-	-
gal.	sugirdimąjį	sugirdimuosius	sugirdimąją	sugirdimąsias	-	-
įnag.	sugirdimuoju	sugirdimaisiais	sugirdimąja	sugirdimosiomis	-	-
viet.	sugirdimajame	sugirdimuosiuose	sugirdimojoje	sugirdimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sugirdimas, mot. g. sugirdima.
• Skiemenys: su-gir-di-mu

sugirdimu

1. tas, kurį sugirdi

Etimologija

<= sugirdėti, sugirdi, sugirdėjo <= su- + girdėti, girdi, girdėjo

---