sugirdėtojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sugirdėtojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sugirdėtas, mot. g. sugirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sugirdėtas	sugirdėti	sugirdėta	sugirdėtos	sugirdėta	-
kilm.	sugirdėto	sugirdėtų	sugirdėtos	sugirdėtų	-	-
naud.	sugirdėtam	sugirdėtiems	sugirdėtai	sugirdėtoms	-	-
gal.	sugirdėtą	sugirdėtus	sugirdėtą	sugirdėtas	-	-
įnag.	sugirdėtu	sugirdėtais	sugirdėta	sugirdėtomis	-	-
viet.	sugirdėtame	sugirdėtuose	sugirdėtoje	sugirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sugirdėtasis	sugirdėtieji	sugirdėtoji	sugirdėtosios	-	-
kilm.	sugirdėtojo	sugirdėtųjų	sugirdėtosios	sugirdėtųjų	-	-
naud.	sugirdėtajam	sugirdėtiesiems	sugirdėtajai	sugirdėtosioms	-	-
gal.	sugirdėtąjį	sugirdėtuosius	sugirdėtąją	sugirdėtąsias	-	-
įnag.	sugirdėtuoju	sugirdėtaisiais	sugirdėtąja	sugirdėtosiomis	-	-
viet.	sugirdėtajame	sugirdėtuosiuose	sugirdėtojoje	sugirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sugirdėtas, mot. g. sugirdėta.
• Skiemenys: su-gir-dė-to-jo

sugirdėtojo

1. tas, kurį sugirdėjo

Etimologija

<= sugirdėti, sugirdi, sugirdėjo <= su- + girdėti, girdi, girdėjo

---