sugirdėtinu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sugirdėtinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sugirdėtinas, mot. g. sugirdėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sugirdėtinas	sugirdėtini	sugirdėtina	sugirdėtinos	sugirdėtina	-
kilm.	sugirdėtino	sugirdėtinų	sugirdėtinos	sugirdėtinų	-	-
naud.	sugirdėtinam	sugirdėtiniems	sugirdėtinai	sugirdėtinoms	-	-
gal.	sugirdėtiną	sugirdėtinus	sugirdėtiną	sugirdėtinas	-	-
įnag.	sugirdėtinu	sugirdėtinais	sugirdėtina	sugirdėtinomis	-	-
viet.	sugirdėtiname	sugirdėtinuose	sugirdėtinoje	sugirdėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sugirdėtinasis	sugirdėtinieji	sugirdėtinoji	sugirdėtinosios	-	-
kilm.	sugirdėtinojo	sugirdėtinųjų	sugirdėtinosios	sugirdėtinųjų	-	-
naud.	sugirdėtinajam	sugirdėtiniesiems	sugirdėtinajai	sugirdėtinosioms	-	-
gal.	sugirdėtinąjį	sugirdėtinuosius	sugirdėtinąją	sugirdėtinąsias	-	-
įnag.	sugirdėtinuoju	sugirdėtinaisiais	sugirdėtinąja	sugirdėtinosiomis	-	-
viet.	sugirdėtinajame	sugirdėtinuosiuose	sugirdėtinojoje	sugirdėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sugirdėtinas, mot. g. sugirdėtina.
• Skiemenys: su-gir-dė-ti-nu

sugirdėtinu

1. tas, dėl kurio reikia sugirdėti

Etimologija

<= sugirdėti, sugirdi, sugirdėjo <= su- + girdėti, girdi, girdėjo

---