sugamintojoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sugamintojoje (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sugamintas, mot. g. sugaminta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sugamintas	sugaminti	sugaminta	sugamintos	sugaminta	-
kilm.	sugaminto	sugamintų	sugamintos	sugamintų	-	-
naud.	sugamintam	sugamintiems	sugamintai	sugamintoms	-	-
gal.	sugamintą	sugamintus	sugamintą	sugamintas	-	-
įnag.	sugamintu	sugamintais	sugaminta	sugamintomis	-	-
viet.	sugamintame	sugamintuose	sugamintoje	sugamintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sugamintasis	sugamintieji	sugamintoji	sugamintosios	-	-
kilm.	sugamintojo	sugamintųjų	sugamintosios	sugamintųjų	-	-
naud.	sugamintajam	sugamintiesiems	sugamintajai	sugamintosioms	-	-
gal.	sugamintąjį	sugamintuosius	sugamintąją	sugamintąsias	-	-
įnag.	sugamintuoju	sugamintaisiais	sugamintąja	sugamintosiomis	-	-
viet.	sugamintajame	sugamintuosiuose	sugamintojoje	sugamintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sugamintas, mot. g. sugaminta.
• Skiemenys: su-ga-min-to-jo-je

sugamintojoje

1. ta, kurią sugamino

Etimologija

<= sugaminti, sugamina, sugamino <= su- + gaminti, gamina, gamino

---

Daiktavardis

sugamintojoje (dkt., mot. g., vns. viet.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: sugamintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sugamintoja	sugamintojos
kilm.	sugamintojos	sugamintojų
naud.	sugamintojai	sugamintojoms
gal.	sugamintoją	sugamintojas
įnag.	sugamintoja	sugamintojomis
viet.	sugamintojoje	sugamintojose
šauksm.	sugamintoja	sugamintojos

• Skiemenys: su-ga-min-to-jo-je
• žr. pagr. f. sugamintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. sugamintojas.

sugamintojoje

1. ta, kuri sugamina

Etimologija

<= sugaminti, sugamina, sugamino <= su- + gaminti, gamina, gamino

---