sugėrusius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sugėrusius (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sugėręs, mot. g. sugėrusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sugėręs	sugėrę	sugėrusi, sugėrus	sugėrusios	-	sugėrę
kilm.	sugėrusio	sugėrusių	sugėrusios	sugėrusių	-	-
naud.	sugėrusiam	sugėrusiems	sugėrusiai	sugėrusioms	-	-
gal.	sugėrusį	sugėrusius	sugėrusią	sugėrusias	-	-
įnag.	sugėrusiu	sugėrusiais	sugėrusia	sugėrusiomis	-	-
viet.	sugėrusiame	sugėrusiuose	sugėrusioje	sugėrusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sugėrusysis	sugėrusieji	sugėrusioji	sugėrusiosios	-	-
kilm.	sugėrusiojo	sugėrusiųjų	sugėrusiosios	sugėrusiųjų	-	-
naud.	sugėrusiajam	sugėrusiesiems	sugėrusiajai	sugėrusiosioms	-	-
gal.	sugėrusįjį	sugėrusiuosius	sugėrusiąją	sugėrusiąsias	-	-
įnag.	sugėrusiuoju	sugėrusiaisiais	sugėrusiąja	sugėrusiosiomis	-	-
viet.	sugėrusiajame	sugėrusiuosiuose	sugėrusiojoje	sugėrusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sugėręs, mot. g. sugėrusi.
• Skiemenys: su-gė-ru-sius

sugėrusius

1. tas, kuris sugėrė

Etimologija

<= sugerti, sugeria, sugėrė <= su- + gerti, geria, gėrė

---