sugėrove

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

sugėrove (dkt., vyr. g., vns. viet., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: sugėrovas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sugėrovas	sugėrovai
kilm.	sugėrovo	sugėrovų
naud.	sugėrovui	sugėrovams
gal.	sugėrovą	sugėrovus
įnag.	sugėrovu	sugėrovais
viet.	sugėrove	sugėrovuose
šauksm.	sugėrove	sugėrovai

• Skiemenys: su-gė-ro-ve
• žr. pagr. f. sugėrovas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. sugėrovė.

sugėrove

1. tas, kuris sugeria

Etimologija

<= sugerti, sugeria, sugėrė <= su- + gerti, geria, gėrė

---

Daiktavardis

sugėrove (dkt., mot. g., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: sugėrovė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sugėrovė	sugėrovės
kilm.	sugėrovės	sugėrovių
naud.	sugėrovei	sugėrovėms
gal.	sugėrovę	sugėroves
įnag.	sugėrove	sugėrovėmis
viet.	sugėrovėje	sugėrovėse
šauksm.	sugėrove	sugėrovės

• Skiemenys: su-gė-ro-ve
• žr. pagr. f. sugėrovė
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. sugėrovas.

sugėrove

1. ta, kuri sugeria

Etimologija

<= sugerti, sugeria, sugėrė <= su- + gerti, geria, gėrė

---