sužavinti

Taip pat žr.: sužavintį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sužavinti (es. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sužavintis, mot. g. sužavinti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sužavintis, sužavįs	sužavintys, sužavį	sužavinti	sužavinčios	-	sužavį
kilm.	sužavinčio	sužavinčių	sužavinčios	sužavinčių	-	-
naud.	sužavinčiam	sužavintiems, sužavintiem	sužavinčiai	sužavinčioms	-	-
gal.	sužavintį	sužavinčius	sužavinčią	sužavinčias	-	-
įnag.	sužavinčiu	sužavinčiais	sužavinčia	sužavinčiomis	-	-
viet.	sužavinčiame, sužavinčiam	sužavinčiuose, sužavinčiuos	sužavinčioje, sužavinčioj	sužavinčiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sužavintysis	sužavintieji	sužavinčioji	sužavinčiosios	-	-
kilm.	sužavinčiojo	sužavinčiųjų	sužavinčiosios	sužavinčiųjų	-	-
naud.	sužavinčiajam	sužavintiesiems	sužavinčiajai	sužavinčiosioms	-	-
gal.	sužavintįjį	sužavinčiuosius	sužavinčiąją	sužavinčiąsias	-	-
įnag.	sužavinčiuoju	sužavinčiaisiais	sužavinčiąja	sužavinčiosiomis	-	-
viet.	sužavinčajame	sužavinčiuosiuose	sužavinčiojoje	sužavinčiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sužavintis.
• Skiemenys: su-ža-vin-ti

sužavinti

1. ta kuri sužavi

Etimologija

<= sužavėti, sužavi, sužavėjo

---