sužavima

Taip pat žr.: sužavimą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sužavima (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sužavimas, mot. g. sužavima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sužavimas	sužavimi	sužavima	sužavimos	sužavima	-
kilm.	sužavimo	sužavimų	sužavimos	sužavimų	-	-
naud.	sužavimam	sužavimiems	sužavimai	sužavimoms	-	-
gal.	sužavimą	sužavimus	sužavimą	sužavimas	-	-
įnag.	sužavimu	sužavimais	sužavima	sužavimomis	-	-
viet.	sužavimame	sužavimuose	sužavimoje	sužavimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sužavimasis	sužavimieji	sužavimoji	sužavimosios	-	-
kilm.	sužavimojo	sužavimųjų	sužavimosios	sužavimųjų	-	-
naud.	sužavimajam	sužavimiesiems	sužavimajai	sužavimosioms	-	-
gal.	sužavimąjį	sužavimuosius	sužavimąją	sužavimąsias	-	-
įnag.	sužavimuoju	sužavimaisiais	sužavimąja	sužavimosiomis	-	-
viet.	sužavimajame	sužavimuosiuose	sužavimojoje	sužavimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sužavimas.
• Skiemenys: su-ža-vi-ma

sužavima

1. ta kurią sužavi

Etimologija

<= sužavėti, sužavi, sužavėjo

---