sužavėta

Taip pat žr.: sužavėtą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sužavėta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sužavėtas, mot. g. sužavėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sužavėtas	sužavėti	sužavėta	sužavėtos	sužavėta	-
kilm.	sužavėto	sužavėtų	sužavėtos	sužavėtų	-	-
naud.	sužavėtam	sužavėtiems	sužavėtai	sužavėtoms	-	-
gal.	sužavėtą	sužavėtus	sužavėtą	sužavėtas	-	-
įnag.	sužavėtu	sužavėtais	sužavėta	sužavėtomis	-	-
viet.	sužavėtame	sužavėtuose	sužavėtoje	sužavėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sužavėtasis	sužavėtieji	sužavėtoji	sužavėtosios	-	-
kilm.	sužavėtojo	sužavėtųjų	sužavėtosios	sužavėtųjų	-	-
naud.	sužavėtajam	sužavėtiesiems	sužavėtajai	sužavėtosioms	-	-
gal.	sužavėtąjį	sužavėtuosius	sužavėtąją	sužavėtąsias	-	-
įnag.	sužavėtuoju	sužavėtaisiais	sužavėtąja	sužavėtosiomis	-	-
viet.	sužavėtajame	sužavėtuosiuose	sužavėtojoje	sužavėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sužavėtas.
• Skiemenys: su-ža-vė-ta

sužavėta

1. ta kurią sužavėjo

Etimologija

<= sužavėti, sužavi, sužavėjo

---