salis
Jotvingių kalba[taisyti]
![]() |
Valgomoji druska |
Tarimas[taisyti]
TFA: ['sá.lis]
Daiktavardis[taisyti]
- valgomoji druska (lt) (nau.)
- Šį žodį galima vartoti ir kaip vyriškos, ir kaip moteriškos giminės žodį. Žinoma, nuo to skiriasi ir žodžio linksniavimas, tačiau giminę apsprendžia vartotojo asmeninė preferencija.
Žodžio „salis“ linksniavimas (2-oji (is) linksniuotė) / (6-oji (is) linksniuotė) | |||||
---|---|---|---|---|---|
Vyr. g. | Mot. g. | ||||
Vienaskaita | Daugiskaita | Vienaskaita | Daugiskaita | ||
V. | salis | salys | salis | salys | |
K. | salis | saliun̄ | salis | saliun̄ | |
N. | saliu | salems | salei | salims | |
G. | salin̄ | salin̄s | salin̄ | salin̄s | |
Įn. | saliu | saleis | sali | salims | |
Vt. | Vi. | saly | salysu | saly | salysu |
Kr. | salin | salysna | salin | salysna | |
Gr. | salypi | salyspi | salypi | salyspi | |
Ar. | salyp | saliump | salyp | saliump | |
Š. | sali! | salys! | sali! | salys! |
Etimologija[taisyti]
Naujadaras. Sudarytas remiantis latvių k. sāls („valgomoji druska, druska“) bei prūsų k. sali („druska“). Iš baltų prokalbės *sal-, *sāl-, iš baltų-slavų prokalbės *sāˀlis, iš indoeuropiečių prokalbės *sal-, *seh₂l- („druska, jūros druska“), galimai susijęs su homofonišku kamienu *sal- („pilkšvas“). Giminiškas lietuvių k. solymas („sūrymas“), slavų prokalbės *solь („druska“), germanų prokalbės *saltą („druska“), senosios airių k. salann („druska“), senovės graikų k. ἅλς (háls, „druska“), lotynų k. sal („druska“), sanskrito सलिल (salilá, „sūrus“).