salis

Jotvingių kalba[taisyti]


Valgomoji druska

Tarimas[taisyti]

TFA: ['sá.lis]

Daiktavardis[taisyti]

salis (vyr. g.) (mot. g.)

valgomoji druska ^(lt) (nau.)
- Šį žodį galima vartoti ir kaip vyriškos, ir kaip moteriškos giminės žodį. Žinoma, nuo to skiriasi ir žodžio linksniavimas, tačiau giminę apsprendžia vartotojo asmeninė preferencija.

Žodžio „salis“ linksniavimas (2-oji (is) linksniuotė) / (6-oji (is) linksniuotė)
		Vyr. g.		Mot. g.
		Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.		salis	salys	salis	salys
K.		salis	saliun̄	salis	saliun̄
N.		saliu	salems	salei	salims
G.		salin̄	salin̄s	salin̄	salin̄s
Įn.		saliu	saleis	sali	salims
Vt.	Vi.	saly	salysu	saly	salysu
	Kr.	salin	salysna	salin	salysna
	Gr.	salypi	salyspi	salypi	salyspi
	Ar.	salyp	saliump	salyp	saliump
Š.		sali!	salys!	sali!	salys!

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai[taisyti]

(Susiję žodžiai)

?• p• a• r

salis: būdvardžiai

sals ^(xsv) (vyr. g.)

(Susiję žodžiai)

?• p• a• r

salis: daiktavardžiai

salma ^(xsv) (mot. g.)

Etimologija[taisyti]

Naujadaras. Sudarytas remiantis latvių k. sāls („valgomoji druska, druska“) bei prūsų k. sali („druska“). Iš baltų prokalbės *sal-, *sāl-, iš baltų-slavų prokalbės *sāˀlis, iš indoeuropiečių prokalbės *sal-, *seh₂l- („druska, jūros druska“), galimai susijęs su homofonišku kamienu *sal- („pilkšvas“). Giminiškas lietuvių k. solymas („sūrymas“), slavų prokalbės *solь („druska“), germanų prokalbės *saltą („druska“), senosios airių k. salann („druska“), senovės graikų k. ἅλς (háls, „druska“), lotynų k. sal („druska“), sanskrito सलिल (salilá, „sūrus“).

Kategorijos[taisyti]