sakančiu

Taip pat žr.: sakančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sakančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sakantis, mot. g. sakanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sakąs, sakantis	saką, sakantys	sakanti	sakančios	-	saką
kilm.	sakančio	sakančių	sakančios	sakančių	-	-
naud.	sakančiam	sakantiems, sakantiem	sakančiai	sakančioms, sakančiom	-	-
gal.	sakantį	sakančius	sakančią	sakančias	-	-
įnag.	sakančiu	sakančiais	sakančia	sakančiomis	-	-
viet.	sakančiame, sakančiam	sakančiuose, sakančiuos	sakančioje, sakančioj	sakančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sakantysis	sakantieji	sakančioji	sakančiosios	-	-
kilm.	sakančiojo	sakančiųjų	sakančiosios	sakančiųjų	-	-
naud.	sakančiajam	sakantiesiems	sakančiajai	sakančiosioms	-	-
gal.	sakantįjį	sakančiuosius	sakančiąją	sakančiąsias	-	-
įnag.	sakančiuoju	sakančiaisiais	sakančiąja	sakančiosiomis	-	-
viet.	sakančiajame	sakančiuosiuose	sakančiojoje	sakančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sakantis, mot. g. sakanti.

Etimologija

<= sakyti, sako, sakė

---