sėdinčio

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sėdinčio (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sėdintis, mot. g. sėdinti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sėdintis, sėdįs	sėdintys, sėdį	sėdinti	sėdinčios	-	sėdį
kilm.	sėdinčio	sėdinčių	sėdinčios	sėdinčių	-	-
naud.	sėdinčiam	sėdintiems, sėdintiem	sėdinčiai	sėdinčioms	-	-
gal.	sėdintį	sėdinčius	sėdinčią	sėdinčias	-	-
įnag.	sėdinčiu	sėdinčiais	sėdinčia	sėdinčiomis	-	-
viet.	sėdinčiame, sėdinčiam	sėdinčiuose, sėdinčiuos	sėdinčioje, sėdinčioj	sėdinčiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sėdintysis	sėdintieji	sėdinčioji	sėdinčiosios	-	-
kilm.	sėdinčiojo	sėdinčiųjų	sėdinčiosios	sėdinčiųjų	-	-
naud.	sėdinčiajam	sėdintiesiems	sėdinčiajai	sėdinčiosioms	-	-
gal.	sėdintįjį	sėdinčiuosius	sėdinčiąją	sėdinčiąsias	-	-
įnag.	sėdinčiuoju	sėdinčiaisiais	sėdinčiąja	sėdinčiosiomis	-	-
viet.	sėdinčajame	sėdinčiuosiuose	sėdinčiojoje	sėdinčiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sėdintis, mot. g. sėdinti.

Etimologija

<= sėdėti, sėdi, sėdėjo

---