sėdimu

Taip pat žr.: sėdimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sėdimu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sėdimas, mot. g. sėdima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sėdimas	sėdimi	sėdima	sėdimos	sėdima	-
kilm.	sėdimo	sėdimų	sėdimos	sėdimų	-	-
naud.	sėdimam	sėdimiems	sėdimai	sėdimoms	-	-
gal.	sėdimą	sėdimus	sėdimą	sėdimas	-	-
įnag.	sėdimu	sėdimais	sėdima	sėdimomis	-	-
viet.	sėdimame	sėdimuose	sėdimoje	sėdimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sėdimasis	sėdimieji	sėdimoji	sėdimosios	-	-
kilm.	sėdimojo	sėdimųjų	sėdimosios	sėdimųjų	-	-
naud.	sėdimajam	sėdimiesiems	sėdimajai	sėdimosioms	-	-
gal.	sėdimąjį	sėdimuosius	sėdimąją	sėdimąsias	-	-
įnag.	sėdimuoju	sėdimaisiais	sėdimąja	sėdimosiomis	-	-
viet.	sėdimajame	sėdimuosiuose	sėdimojoje	sėdimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sėdimas, mot. g. sėdima.

Etimologija

<= sėdėti, sėdi, sėdėjo

---