sėdėsimu

Taip pat žr.: sėdėsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sėdėsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sėdėsimas, mot. g. sėdėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sėdėsimas	sėdėsimi	sėdėsima	sėdėsimos	sėdėsima	-
kilm.	sėdėsimo	sėdėsimų	sėdėsimos	sėdėsimų	-	-
naud.	sėdėsimam	sėdėsimiems	sėdėsimai	sėdėsimoms	-	-
gal.	sėdėsimą	sėdėsimus	sėdėsimą	sėdėsimas	-	-
įnag.	sėdėsimu	sėdėsimais	sėdėsima	sėdėsimomis	-	-
viet.	sėdėsimame	sėdėsimuose	sėdėsimoje	sėdėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sėdėsimasis	sėdėsimieji	sėdėsimoji	sėdėsimosios	-	-
kilm.	sėdėsimojo	sėdėsimųjų	sėdėsimosios	sėdėsimųjų	-	-
naud.	sėdėsimajam	sėdėsimiesiems	sėdėsimajai	sėdėsimosioms	-	-
gal.	sėdėsimąjį	sėdėsimuosius	sėdėsimąją	sėdėsimąsias	-	-
įnag.	sėdėsimuoju	sėdėsimaisiais	sėdėsimąja	sėdėsimosiomis	-	-
viet.	sėdėsimajame	sėdėsimuosiuose	sėdėsimojoje	sėdėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sėdėsimas, mot. g. sėdėsima.

Etimologija

<= sėdėti, sėdi, sėdėjo

---