rupuižė

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

rupuižė (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: rupuižė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	rupuižė	rupuižės
kilm.	rupuižės	rupuižių
naud.	rupuižei	rupuižėms
gal.	rupuižę	rupuižes
įnag.	rupuiže	rupuižėmis
viet.	rupuižėje	rupuižėse
šauksm.	rupuiže	rupuižės

• Skiemenys: ru-pui-žė̃

rupuižė

1. (Varliagyviai) (sen.) - rupūžė.

   Bet ir rupuižės, ir varlės taip nusigando, kad jos umaru su vaikais į vandenį šoko. (K. Donelaitis)

2. (sen.) - bjaurus, šlykštus koks nors padaras.

   Ale trečiasis, du bjauriu ryku nusitvėręs, rupuižes baisias į bliūdą tarškino platų, nės tas rupuižes mūsų ponai garbino skaudžiai. (K. Donelaitis)

Sinonimai

    rupuižė: (Varliagyviai)

rupužė (lt) (tarm.) rupūža (lt) (tarm.)

rupūžė (lt)

Išraiškos arba posakiai

    rupuižė: Žodžių junginiai

rupuižės akmuo (lt) (kaukaspenis)

Vertimai

  rupuižė:  — žr. rupūžė

---