rugi
Jotvingių kalba[taisyti]
 |
| Rugiai |
Tarimas[taisyti]
- TFA: ['rù.gi]
Daiktavardis[taisyti]
| Žodžio „rugi“ linksniavimas (2-oji (is) linksniuotė) | |||
|---|---|---|---|
| Vienaskaita | Daugiskaita | ||
| V. | rugi | rugys | |
| K. | rugis | rugiun̄ | |
| N. | rugiu | rugems | |
| G. | rugin̄ | rugin̄s | |
| Įn. | rugiu | rugeis | |
| Vt. | Vi. | rugy | rugysu |
| Kr. | rugin | rugysna | |
| Gr. | rugypi | rugyspi | |
| Ar. | rugyp | rugiump | |
| Š. | rugi! | rugys! | |
Etimologija[taisyti]
Naujadaras. Sudarytas remiantis prūsų k. rugis („rugiai“). Iš baltų-slavų prokalbės *rugís, iš indoeuropiečių prokalbės *Hrugʰís. Giminiškas lietuvių k. rugys, latvių k. rudzi, latgalių k. rudzi, slavų prokalbės *rъžь, germanų prokalbės *rugiz.