raginusia

 Lietuvių kalba

Dalyvis

raginusia (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. raginęs, mot. g. raginusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	raginęs	raginę	raginusi, raginus	raginusios	-	raginę
kilm.	raginusio	raginusių	raginusios	raginusių	-	-
naud.	raginusiam	raginusiems	raginusiai	raginusioms	-	-
gal.	raginusį	raginusius	raginusią	raginusias	-	-
įnag.	raginusiu	raginusiais	raginusia	raginusiomis	-	-
viet.	raginusiame	raginusiuose	raginusioje	raginusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	raginusysis	raginusieji	raginusioji	raginusiosios	-	-
kilm.	raginusiojo	raginusiųjų	raginusiosios	raginusiųjų	-	-
naud.	raginusiajam	raginusiesiems	raginusiajai	raginusiosioms	-	-
gal.	raginusįjį	raginusiuosius	raginusiąją	raginusiąsias	-	-
įnag.	raginusiuoju	raginusiaisiais	raginusiąja	raginusiosiomis	-	-
viet.	raginusiajame	raginusiuosiuose	raginusiojoje	raginusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. raginęs, mot. g. raginusi.
• Skiemenys: ra-gi-nu-sia

raginusia

1. ta, kuri ragino

Etimologija

<= raginti, ragina, ragino

---