ragintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

ragintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: ragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ragintojas	ragintojai
kilm.	ragintojo	ragintojų
naud.	ragintojui	ragintojams
gal.	ragintoją	ragintojus
įnag.	ragintoju	ragintojais
viet.	ragintojuje	ragintojuose
šauksm.	ragintojau	ragintojai

• Skiemenys: ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. ragintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. ragintoja.

ragintojų

1. tas, kuris ragina

Etimologija

<= raginti, ragina, ragino

---

Daiktavardis

ragintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: ragintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ragintoja	ragintojos
kilm.	ragintojos	ragintojų
naud.	ragintojai	ragintojoms
gal.	ragintoją	ragintojas
įnag.	ragintoja	ragintojomis
viet.	ragintojoje	ragintojose
šauksm.	ragintoja	ragintojos

• Skiemenys: ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. ragintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. ragintojas.

ragintojų

1. ta, kuri ragina

Etimologija

<= raginti, ragina, ragino

---