ragintinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

ragintinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. ragintinas, mot. g. ragintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ragintinas	ragintini	ragintina	ragintinos	ragintina	-
kilm.	ragintino	ragintinų	ragintinos	ragintinų	-	-
naud.	ragintinam	ragintiniems	ragintinai	ragintinoms	-	-
gal.	ragintiną	ragintinus	ragintiną	ragintinas	-	-
įnag.	ragintinu	ragintinais	ragintina	ragintinomis	-	-
viet.	ragintiname	ragintinuose	ragintinoje	ragintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ragintinasis	ragintinieji	ragintinoji	ragintinosios	-	-
kilm.	ragintinojo	ragintinųjų	ragintinosios	ragintinųjų	-	-
naud.	ragintinajam	ragintiniesiems	ragintinajai	ragintinosioms	-	-
gal.	ragintinąjį	ragintinuosius	ragintinąją	ragintinąsias	-	-
įnag.	ragintinuoju	ragintinaisiais	ragintinąja	ragintinosiomis	-	-
viet.	ragintinajame	ragintinuosiuose	ragintinojoje	ragintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. ragintinas, mot. g. ragintina.
• Skiemenys: ra-gin-ti-nus

ragintinus

1. tas, dėl kurio reikia raginti

Etimologija

<= raginti, ragina, ragino

---