raginsiančiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

raginsiančiajam (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. raginsiantis, mot. g. raginsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	raginsiąs, raginsiantis	raginsią, raginsiantys	raginsianti	raginsiančios	-	raginsią
kilm.	raginsiančio	raginsiančių	raginsiančios	raginsiančių	-	-
naud.	raginsiančiam	raginsiantiems, raginsiantiem	raginsiančiai	raginsiančioms, raginsiančiom	-	-
gal.	raginsiantį	raginsiančius	raginsiančią	raginsiančias	-	-
įnag.	raginsiančiu	raginsiančiais	raginsiančia	raginsiančiomis	-	-
viet.	raginsiančiame, raginsiančiam	raginsiančiuose, raginsiančiuos	raginsiančioje, raginsiančioj	raginsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	raginsiantysis	raginsiantieji	raginsiančioji	raginsiančiosios	-	-
kilm.	raginsiančiojo	raginsiančiųjų	raginsiančiosios	raginsiančiųjų	-	-
naud.	raginsiančiajam	raginsiantiesiems	raginsiančiajai	raginsiančiosioms	-	-
gal.	raginsiantįjį	raginsiančiuosius	raginsiančiąją	raginsiančiąsias	-	-
įnag.	raginsiančiuoju	raginsiančiaisiais	raginsiančiąja	raginsiančiosiomis	-	-
viet.	raginsiančiajame	raginsiančiuosiuose	raginsiančiojoje	raginsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. raginsiantis, mot. g. raginsianti.
• Skiemenys: ra-gin-sian-čia-jam

raginsiančiajam

1. tas, kuris ragins

Etimologija

<= raginti, ragina, ragino

---