raginamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

raginamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. raginamas, mot. g. raginama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	raginamas	raginami	raginama	raginamos	raginama	-
kilm.	raginamo	raginamų	raginamos	raginamų	-	-
naud.	raginamam	raginamiems	raginamai	raginamoms	-	-
gal.	raginamą	raginamus	raginamą	raginamas	-	-
įnag.	raginamu	raginamais	raginama	raginamomis	-	-
viet.	raginamame	raginamuose	raginamoje	raginamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	raginamasis	raginamieji	raginamoji	raginamosios	-	-
kilm.	raginamojo	raginamųjų	raginamosios	raginamųjų	-	-
naud.	raginamajam	raginamiesiems	raginamajai	raginamosioms	-	-
gal.	raginamąjį	raginamuosius	raginamąją	raginamąsias	-	-
įnag.	raginamuoju	raginamaisiais	raginamąja	raginamosiomis	-	-
viet.	raginamajame	raginamuosiuose	raginamojoje	raginamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. raginamas, mot. g. raginama.
• Skiemenys: ra-gi-na-mu

raginamu

1. tas, kurį ragina

Etimologija

<= raginti, ragina, ragino

---