rūgts

Jotvingių kalba


Rūgščios citrinos

Tarimas

TFA: ['rūgts]

Būdvardis

rūgts (vyr. g.)

rūgštus ^(lt) (nau.)

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai

(Susiję žodžiai)

?• p• a• r

rūgts ^(xsv) – daiktavardžiai ^(lt)

rūgma ^(xsv) (mot. g.)

Etimologija

Naujadaras. Iš indoeuropiečių prokalbės *reug-: *rūg-, iš *reu- („plėšti, kasti“). Giminiškas prūsų k. ructandadan („rūgštus pienas“), lietuvių k. rūgštus, latvių k. rūgts („kartus“).

Kategorijos

Skonio būdvardžiai

Būdvardžio „rūgts“ linksniavimas (1-oji (as/a/o) linksniuotė)
		Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė		Bevardė giminė
		Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.		rūgts	rūgti	rūgta	rūgtas	rūgto	rūgty
K.		rūgtas	rūgtun̄	rūgtas	rūgtun̄	rūgtos	rūgtun̄
N.		rūgtu	rūgtams	rūgtai	rūgtams	rūgtu	rūgtoms
G.		rūgtan̄	rūgtan̄s	rūgtan̄	rūgtan̄s	rūgton̄	rūgton̄s
Įn.		rūgtu	rūgtais	rūgta	rūgtams	rūgtu	rūgtims
Vt.	Vi.	rūgcei	rūgtesu	rūgtoj	rūgtosu	rūgcei	rūgtesu
	Kr.	rūgtan	rūgtasna	rūgtan	rūgtasna	rūgtuon	rūgtuosna
	Gr.	rūgtepi	rūgtespi	rūgtopi	rūgtospi	rūgtepi	rūgtespi
	Ar.	rūgtap	rūgtump	rūgtap	rūgtump	rūgtuop	rūgtump
Š.		rūgtas!	rūgti!	rūgta!	rūgtas!	rūgton̄!	rūgty!

Prieveiksmis
rūgta

Būdvardžio „rūgts“ įvardžiuotinės formos ir laipsniavimas (vns. V.)
	Įvardžiuotinės f.	Nelyginamasis l.	Aukštesnysis l.	Aukščiausiasis l.	Visų aukščiausiasis l.
Vyr. g.	rūgtses esrūgts	rūgts	rūgtesnas	rūgtimas rūgtims	wisrūgtimas wisrūgtims wisun̄ rūgtimas wisun̄ rūgtims pats rūgtimas pats rūgtims
Mot. g.	rūgtajei eirūgta	rūgta	rūgtesna	rūgtima	wisrūgtima wisun̄ rūgtima pati rūgtima
Bev. g.	rūgtotat tatrūgto	rūgto	rūgtesno	rūgtimo	wisrūgtimo wisun̄ rūgtimo pate rūgtimo