prokalbė

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

prokalbė (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: prokalbė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prokalbė	prokalbės
kilm.	prokalbės	prokalbių
naud.	prokalbei	prokalbėms
gal.	prokalbę	prokalbes
įnag.	prokalbe	prokalbėmis
viet.	prokalbėje	prokalbėse
šauksm.	prokalbe	prokalbės

• Skiemenys: pro-kal-bė

prokalbė

1. (Kalbotyra) - istorinės lingvistikos sąvoka, apibūdinanti dažniausiai hipotetinę, rekonstruojamą, anksčiau egzistavusią kalbą, iš kurios išsirutuliojo keletas, visa grupė giminingų kalbų ar net kalbų grupių šeima.

Vartosena

Terminas vartojamas lingvistikoje.

Etimologija

žodžio kamienas sudarytas iš priešdėlio "pro-" ir šaknies "kalb."

Vertimai

  prokalbė: (Kalbotyra)

Anglų kalba: proto-language (en)  Estų kalba: algkeeleks (et)  Ispanų kalba: protolengua (es) (mot. g.)  Italų kalba: protolingua (it) (mot. g.)  Japonų kalba: 祖語 (ja) (sogo)  Latvių kalba: pirmvaloda (lv) (mot. g.)

Lenkų kalba: prajęzyk (pl) (vyr. g.)  Makedonų kalba: прајазик (mk) (vyr. g.) (prájazik)  Portugalų kalba: protolíngua (pt) (mot. g.)  Prancūzų kalba: nurodykite žodžio prokalbė vertimą(-us) (Prancūzų kalba), žr.  Rumunų kalba: protolimbă (ro) (mot. g.)  Rusų kalba: праязык (ru)  Suomių kalba: kantakieli (fi)  Ukrainiečių kalba: прамова (uk) (mot. g.) (pramova)  Vokiečių kalba: Ursprache (de) (mot. g.)

---