privaišinusį

Taip pat žr.: privaišinusi

 Lietuvių kalba

Dalyvis

privaišinusį (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. privaišinęs, mot. g. privaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	privaišinęs	privaišinę	privaišinusi, privaišinus	privaišinusios	-	privaišinę
kilm.	privaišinusio	privaišinusių	privaišinusios	privaišinusių	-	-
naud.	privaišinusiam	privaišinusiems	privaišinusiai	privaišinusioms	-	-
gal.	privaišinusį	privaišinusius	privaišinusią	privaišinusias	-	-
įnag.	privaišinusiu	privaišinusiais	privaišinusia	privaišinusiomis	-	-
viet.	privaišinusiame	privaišinusiuose	privaišinusioje	privaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	privaišinusysis	privaišinusieji	privaišinusioji	privaišinusiosios	-	-
kilm.	privaišinusiojo	privaišinusiųjų	privaišinusiosios	privaišinusiųjų	-	-
naud.	privaišinusiajam	privaišinusiesiems	privaišinusiajai	privaišinusiosioms	-	-
gal.	privaišinusįjį	privaišinusiuosius	privaišinusiąją	privaišinusiąsias	-	-
įnag.	privaišinusiuoju	privaišinusiaisiais	privaišinusiąja	privaišinusiosiomis	-	-
viet.	privaišinusiajame	privaišinusiuosiuose	privaišinusiojoje	privaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. privaišinęs, mot. g. privaišinusi.
• Skiemenys: pri-vai-ši-nu-sį

privaišinusį

1. tas, kuris privaišino

Etimologija

<= privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---