privaišintina

Taip pat žr.: privaišintiną

 Lietuvių kalba

Dalyvis

privaišintina (reik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. privaišintinas, mot. g. privaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	privaišintinas	privaišintini	privaišintina	privaišintinos	privaišintina	-
kilm.	privaišintino	privaišintinų	privaišintinos	privaišintinų	-	-
naud.	privaišintinam	privaišintiniems	privaišintinai	privaišintinoms	-	-
gal.	privaišintiną	privaišintinus	privaišintiną	privaišintinas	-	-
įnag.	privaišintinu	privaišintinais	privaišintina	privaišintinomis	-	-
viet.	privaišintiname	privaišintinuose	privaišintinoje	privaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	privaišintinasis	privaišintinieji	privaišintinoji	privaišintinosios	-	-
kilm.	privaišintinojo	privaišintinųjų	privaišintinosios	privaišintinųjų	-	-
naud.	privaišintinajam	privaišintiniesiems	privaišintinajai	privaišintinosioms	-	-
gal.	privaišintinąjį	privaišintinuosius	privaišintinąją	privaišintinąsias	-	-
įnag.	privaišintinuoju	privaišintinaisiais	privaišintinąja	privaišintinosiomis	-	-
viet.	privaišintinajame	privaišintinuosiuose	privaišintinojoje	privaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. privaišintinas.
• Skiemenys: pri-vai-šin-ti-na

privaišintina

1. ta, dėl kurios reikia privaišinti

Etimologija

<= privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---