privaišinančiąją

Taip pat žr.: privaišinančiąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

privaišinančiąją (es. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. privaišinantis, mot. g. privaišinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	privaišinąs, privaišinantis	privaišiną, privaišinantys	privaišinanti	privaišinančios	-	privaišiną
kilm.	privaišinančio	privaišinančių	privaišinančios	privaišinančių	-	-
naud.	privaišinančiam	privaišinantiems, privaišinantiem	privaišinančiai	privaišinančioms, privaišinančiom	-	-
gal.	privaišinantį	privaišinančius	privaišinančią	privaišinančias	-	-
įnag.	privaišinančiu	privaišinančiais	privaišinančia	privaišinančiomis	-	-
viet.	privaišinančiame, privaišinančiam	privaišinančiuose, privaišinančiuos	privaišinančioje, privaišinančioj	privaišinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	privaišinantysis	privaišinantieji	privaišinančioji	privaišinančiosios	-	-
kilm.	privaišinančiojo	privaišinančiųjų	privaišinančiosios	privaišinančiųjų	-	-
naud.	privaišinančiajam	privaišinantiesiems	privaišinančiajai	privaišinančiosioms	-	-
gal.	privaišinantįjį	privaišinančiuosius	privaišinančiąją	privaišinančiąsias	-	-
įnag.	privaišinančiuoju	privaišinančiaisiais	privaišinančiąja	privaišinančiosiomis	-	-
viet.	privaišinančiajame	privaišinančiuosiuose	privaišinančiojoje	privaišinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. privaišinantis, mot. g. privaišinanti.
• Skiemenys: pri-vai-ši-nan-čią-ją

privaišinančiąją

1. ta, kuri privaišina

Etimologija

<= privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---