prisivaišintiną

Taip pat žr.: prisivaišintina

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prisivaišintiną (reik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prisivaišintinas, mot. g. prisivaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisivaišintinas	prisivaišintini	prisivaišintina	prisivaišintinos	prisivaišintina	-
kilm.	prisivaišintino	prisivaišintinų	prisivaišintinos	prisivaišintinų	-	-
naud.	prisivaišintinam	prisivaišintiniems	prisivaišintinai	prisivaišintinoms	-	-
gal.	prisivaišintiną	prisivaišintinus	prisivaišintiną	prisivaišintinas	-	-
įnag.	prisivaišintinu	prisivaišintinais	prisivaišintina	prisivaišintinomis	-	-
viet.	prisivaišintiname	prisivaišintinuose	prisivaišintinoje	prisivaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisivaišintinasis	prisivaišintinieji	prisivaišintinoji	prisivaišintinosios	-	-
kilm.	prisivaišintinojo	prisivaišintinųjų	prisivaišintinosios	prisivaišintinųjų	-	-
naud.	prisivaišintinajam	prisivaišintiniesiems	prisivaišintinajai	prisivaišintinosioms	-	-
gal.	prisivaišintinąjį	prisivaišintinuosius	prisivaišintinąją	prisivaišintinąsias	-	-
įnag.	prisivaišintinuoju	prisivaišintinaisiais	prisivaišintinąja	prisivaišintinosiomis	-	-
viet.	prisivaišintinajame	prisivaišintinuosiuose	prisivaišintinojoje	prisivaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prisivaišintinas, mot. g. prisivaišintina.
• Skiemenys: pri-si-vai-šin-ti-ną

prisivaišintiną

1. ta, dėl kurios reikia prisivaišinti

Etimologija

<= prisivaišinti, prisivaišina, prisivaišino <= privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---