prisivaišindavusiojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prisivaišindavusiojo (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prisivaišindavęs, mot. g. prisivaišindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisivaišindavęs	prisivaišindavę	prisivaišindavusi, prisivaišindavus	prisivaišindavusios	-	prisivaišindavę
kilm.	prisivaišindavusio	prisivaišindavusių	prisivaišindavusios	prisivaišindavusių	-	-
naud.	prisivaišindavusiam	prisivaišindavusiems	prisivaišindavusiai	prisivaišindavusioms	-	-
gal.	prisivaišindavusį	prisivaišindavusius	prisivaišindavusią	prisivaišindavusias	-	-
įnag.	prisivaišindavusiu	prisivaišindavusiais	prisivaišindavusia	prisivaišindavusiomis	-	-
viet.	prisivaišindavusiame	prisivaišindavusiuose	prisivaišindavusioje	prisivaišindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisivaišindavusysis	prisivaišindavusieji	prisivaišindavusioji	prisivaišindavusiosios	-	-
kilm.	prisivaišindavusiojo	prisivaišindavusiųjų	prisivaišindavusiosios	prisivaišindavusiųjų	-	-
naud.	prisivaišindavusiajam	prisivaišindavusiesiems	prisivaišindavusiajai	prisivaišindavusiosioms	-	-
gal.	prisivaišindavusįjį	prisivaišindavusiuosius	prisivaišindavusiąją	prisivaišindavusiąsias	-	-
įnag.	prisivaišindavusiuoju	prisivaišindavusiaisiais	prisivaišindavusiąja	prisivaišindavusiosiomis	-	-
viet.	prisivaišindavusiajame	prisivaišindavusiuosiuose	prisivaišindavusiojoje	prisivaišindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prisivaišindavęs, mot. g. prisivaišindavusi.
• Skiemenys: pri-si-vai-šin-da-vu-sio-jo

prisivaišindavusiojo

1. tas, kuris prisivaišindavo

Etimologija

<= prisivaišinti, prisivaišina, prisivaišino <= privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---