prisivaišinamąją

Taip pat žr.: prisivaišinamąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prisivaišinamąją (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prisivaišinamas, mot. g. prisivaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisivaišinamas	prisivaišinami	prisivaišinama	prisivaišinamos	prisivaišinama	-
kilm.	prisivaišinamo	prisivaišinamų	prisivaišinamos	prisivaišinamų	-	-
naud.	prisivaišinamam	prisivaišinamiems	prisivaišinamai	prisivaišinamoms	-	-
gal.	prisivaišinamą	prisivaišinamus	prisivaišinamą	prisivaišinamas	-	-
įnag.	prisivaišinamu	prisivaišinamais	prisivaišinama	prisivaišinamomis	-	-
viet.	prisivaišinamame	prisivaišinamuose	prisivaišinamoje	prisivaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisivaišinamasis	prisivaišinamieji	prisivaišinamoji	prisivaišinamosios	-	-
kilm.	prisivaišinamojo	prisivaišinamųjų	prisivaišinamosios	prisivaišinamųjų	-	-
naud.	prisivaišinamajam	prisivaišinamiesiems	prisivaišinamajai	prisivaišinamosioms	-	-
gal.	prisivaišinamąjį	prisivaišinamuosius	prisivaišinamąją	prisivaišinamąsias	-	-
įnag.	prisivaišinamuoju	prisivaišinamaisiais	prisivaišinamąja	prisivaišinamosiomis	-	-
viet.	prisivaišinamajame	prisivaišinamuosiuose	prisivaišinamojoje	prisivaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prisivaišinamas, mot. g. prisivaišinama.
• Skiemenys: pri-si-vai-ši-na-mą-ją

prisivaišinamąją

1. ta, kurią prisivaišina

Etimologija

<= prisivaišinti, prisivaišina, prisivaišino <= privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---