prisivaišiną

Taip pat žr.: prisivaišina

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prisivaišiną (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prisivaišinantis, mot. g. prisivaišinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisivaišinąs, prisivaišinantis	prisivaišiną, prisivaišinantys	prisivaišinanti	prisivaišinančios	-	prisivaišiną
kilm.	prisivaišinančio	prisivaišinančių	prisivaišinančios	prisivaišinančių	-	-
naud.	prisivaišinančiam	prisivaišinantiems, prisivaišinantiem	prisivaišinančiai	prisivaišinančioms, prisivaišinančiom	-	-
gal.	prisivaišinantį	prisivaišinančius	prisivaišinančią	prisivaišinančias	-	-
įnag.	prisivaišinančiu	prisivaišinančiais	prisivaišinančia	prisivaišinančiomis	-	-
viet.	prisivaišinančiame, prisivaišinančiam	prisivaišinančiuose, prisivaišinančiuos	prisivaišinančioje, prisivaišinančioj	prisivaišinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisivaišinantysis	prisivaišinantieji	prisivaišinančioji	prisivaišinančiosios	-	-
kilm.	prisivaišinančiojo	prisivaišinančiųjų	prisivaišinančiosios	prisivaišinančiųjų	-	-
naud.	prisivaišinančiajam	prisivaišinantiesiems	prisivaišinančiajai	prisivaišinančiosioms	-	-
gal.	prisivaišinantįjį	prisivaišinančiuosius	prisivaišinančiąją	prisivaišinančiąsias	-	-
įnag.	prisivaišinančiuoju	prisivaišinančiaisiais	prisivaišinančiąja	prisivaišinančiosiomis	-	-
viet.	prisivaišinančiajame	prisivaišinančiuosiuose	prisivaišinančiojoje	prisivaišinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prisivaišinantis, mot. g. prisivaišinanti.
• Skiemenys: pri-si-vai-ši-ną

prisivaišiną

1. tas, kuris prisivaišina

Etimologija

<= prisivaišinti, prisivaišina, prisivaišino <= privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---