prisitikintinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prisitikintinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prisitikintinas, mot. g. prisitikintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisitikintinas	prisitikintini	prisitikintina	prisitikintinos	prisitikintina	-
kilm.	prisitikintino	prisitikintinų	prisitikintinos	prisitikintinų	-	-
naud.	prisitikintinam	prisitikintiniems	prisitikintinai	prisitikintinoms	-	-
gal.	prisitikintiną	prisitikintinus	prisitikintiną	prisitikintinas	-	-
įnag.	prisitikintinu	prisitikintinais	prisitikintina	prisitikintinomis	-	-
viet.	prisitikintiname	prisitikintinuose	prisitikintinoje	prisitikintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisitikintinasis	prisitikintinieji	prisitikintinoji	prisitikintinosios	-	-
kilm.	prisitikintinojo	prisitikintinųjų	prisitikintinosios	prisitikintinųjų	-	-
naud.	prisitikintinajam	prisitikintiniesiems	prisitikintinajai	prisitikintinosioms	-	-
gal.	prisitikintinąjį	prisitikintinuosius	prisitikintinąją	prisitikintinąsias	-	-
įnag.	prisitikintinuoju	prisitikintinaisiais	prisitikintinąja	prisitikintinosiomis	-	-
viet.	prisitikintinajame	prisitikintinuosiuose	prisitikintinojoje	prisitikintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prisitikintinas, mot. g. prisitikintina.
• Skiemenys: pri-si-ti-kin-ti-nų

prisitikintinų

1. tas, dėl kurio reikia prisitikinti

Etimologija

<= prisitikinti, prisitikina, prisitikino <= pri- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---