prisitikinsimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prisitikinsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prisitikinsimas, mot. g. prisitikinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisitikinsimas	prisitikinsimi	prisitikinsima	prisitikinsimos	prisitikinsima	-
kilm.	prisitikinsimo	prisitikinsimų	prisitikinsimos	prisitikinsimų	-	-
naud.	prisitikinsimam	prisitikinsimiems	prisitikinsimai	prisitikinsimoms	-	-
gal.	prisitikinsimą	prisitikinsimus	prisitikinsimą	prisitikinsimas	-	-
įnag.	prisitikinsimu	prisitikinsimais	prisitikinsima	prisitikinsimomis	-	-
viet.	prisitikinsimame	prisitikinsimuose	prisitikinsimoje	prisitikinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisitikinsimasis	prisitikinsimieji	prisitikinsimoji	prisitikinsimosios	-	-
kilm.	prisitikinsimojo	prisitikinsimųjų	prisitikinsimosios	prisitikinsimųjų	-	-
naud.	prisitikinsimajam	prisitikinsimiesiems	prisitikinsimajai	prisitikinsimosioms	-	-
gal.	prisitikinsimąjį	prisitikinsimuosius	prisitikinsimąją	prisitikinsimąsias	-	-
įnag.	prisitikinsimuoju	prisitikinsimaisiais	prisitikinsimąja	prisitikinsimosiomis	-	-
viet.	prisitikinsimajame	prisitikinsimuosiuose	prisitikinsimojoje	prisitikinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prisitikinsimas, mot. g. prisitikinsima.
• Skiemenys: pri-si-ti-kin-si-mu

prisitikinsimu

1. tas, kurį prisitikins

Etimologija

<= prisitikinti, prisitikina, prisitikino <= pri- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---