prisitikinančio

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prisitikinančio (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prisitikinantis, mot. g. prisitikinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisitikinąs, prisitikinantis	prisitikiną, prisitikinantys	prisitikinanti	prisitikinančios	-	prisitikiną
kilm.	prisitikinančio	prisitikinančių	prisitikinančios	prisitikinančių	-	-
naud.	prisitikinančiam	prisitikinantiems, prisitikinantiem	prisitikinančiai	prisitikinančioms, prisitikinančiom	-	-
gal.	prisitikinantį	prisitikinančius	prisitikinančią	prisitikinančias	-	-
įnag.	prisitikinančiu	prisitikinančiais	prisitikinančia	prisitikinančiomis	-	-
viet.	prisitikinančiame, prisitikinančiam	prisitikinančiuose, prisitikinančiuos	prisitikinančioje, prisitikinančioj	prisitikinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisitikinantysis	prisitikinantieji	prisitikinančioji	prisitikinančiosios	-	-
kilm.	prisitikinančiojo	prisitikinančiųjų	prisitikinančiosios	prisitikinančiųjų	-	-
naud.	prisitikinančiajam	prisitikinantiesiems	prisitikinančiajai	prisitikinančiosioms	-	-
gal.	prisitikinantįjį	prisitikinančiuosius	prisitikinančiąją	prisitikinančiąsias	-	-
įnag.	prisitikinančiuoju	prisitikinančiaisiais	prisitikinančiąja	prisitikinančiosiomis	-	-
viet.	prisitikinančiajame	prisitikinančiuosiuose	prisitikinančiojoje	prisitikinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prisitikinantis, mot. g. prisitikinanti.
• Skiemenys: pri-si-ti-ki-nan-čio

prisitikinančio

1. tas, kuris prisitikina

Etimologija

<= prisitikinti, prisitikina, prisitikino <= pri- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---