prisiraginantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prisiraginantį (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prisiraginantis, mot. g. prisiraginanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisiraginąs, prisiraginantis	prisiraginą, prisiraginantys	prisiraginanti	prisiraginančios	-	prisiraginą
kilm.	prisiraginančio	prisiraginančių	prisiraginančios	prisiraginančių	-	-
naud.	prisiraginančiam	prisiraginantiems, prisiraginantiem	prisiraginančiai	prisiraginančioms, prisiraginančiom	-	-
gal.	prisiraginantį	prisiraginančius	prisiraginančią	prisiraginančias	-	-
įnag.	prisiraginančiu	prisiraginančiais	prisiraginančia	prisiraginančiomis	-	-
viet.	prisiraginančiame, prisiraginančiam	prisiraginančiuose, prisiraginančiuos	prisiraginančioje, prisiraginančioj	prisiraginančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisiraginantysis	prisiraginantieji	prisiraginančioji	prisiraginančiosios	-	-
kilm.	prisiraginančiojo	prisiraginančiųjų	prisiraginančiosios	prisiraginančiųjų	-	-
naud.	prisiraginančiajam	prisiraginantiesiems	prisiraginančiajai	prisiraginančiosioms	-	-
gal.	prisiraginantįjį	prisiraginančiuosius	prisiraginančiąją	prisiraginančiąsias	-	-
įnag.	prisiraginančiuoju	prisiraginančiaisiais	prisiraginančiąja	prisiraginančiosiomis	-	-
viet.	prisiraginančiajame	prisiraginančiuosiuose	prisiraginančiojoje	prisiraginančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prisiraginantis, mot. g. prisiraginanti.
• Skiemenys: pri-si-ra-gi-nan-tį

prisiraginantį

1. tas, kuris prisiragina

Etimologija

<= prisiraginti, prisiragina, prisiragino <= pri- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---