prisiraginę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prisiraginę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prisiraginęs, mot. g. prisiraginusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisiraginęs	prisiraginę	prisiraginusi, prisiraginus	prisiraginusios	-	prisiraginę
kilm.	prisiraginusio	prisiraginusių	prisiraginusios	prisiraginusių	-	-
naud.	prisiraginusiam	prisiraginusiems	prisiraginusiai	prisiraginusioms	-	-
gal.	prisiraginusį	prisiraginusius	prisiraginusią	prisiraginusias	-	-
įnag.	prisiraginusiu	prisiraginusiais	prisiraginusia	prisiraginusiomis	-	-
viet.	prisiraginusiame	prisiraginusiuose	prisiraginusioje	prisiraginusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisiraginusysis	prisiraginusieji	prisiraginusioji	prisiraginusiosios	-	-
kilm.	prisiraginusiojo	prisiraginusiųjų	prisiraginusiosios	prisiraginusiųjų	-	-
naud.	prisiraginusiajam	prisiraginusiesiems	prisiraginusiajai	prisiraginusiosioms	-	-
gal.	prisiraginusįjį	prisiraginusiuosius	prisiraginusiąją	prisiraginusiąsias	-	-
įnag.	prisiraginusiuoju	prisiraginusiaisiais	prisiraginusiąja	prisiraginusiosiomis	-	-
viet.	prisiraginusiajame	prisiraginusiuosiuose	prisiraginusiojoje	prisiraginusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prisiraginęs, mot. g. prisiraginusi.
• Skiemenys: pri-si-ra-gi-nę

prisiraginę

1. tas, kuris prisiragino

Etimologija

<= prisiraginti, prisiragina, prisiragino <= pri- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---