prisigirdėsimąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prisigirdėsimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prisigirdėsimas, mot. g. prisigirdėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisigirdėsimas	prisigirdėsimi	prisigirdėsima	prisigirdėsimos	prisigirdėsima	-
kilm.	prisigirdėsimo	prisigirdėsimų	prisigirdėsimos	prisigirdėsimų	-	-
naud.	prisigirdėsimam	prisigirdėsimiems	prisigirdėsimai	prisigirdėsimoms	-	-
gal.	prisigirdėsimą	prisigirdėsimus	prisigirdėsimą	prisigirdėsimas	-	-
įnag.	prisigirdėsimu	prisigirdėsimais	prisigirdėsima	prisigirdėsimomis	-	-
viet.	prisigirdėsimame	prisigirdėsimuose	prisigirdėsimoje	prisigirdėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisigirdėsimasis	prisigirdėsimieji	prisigirdėsimoji	prisigirdėsimosios	-	-
kilm.	prisigirdėsimojo	prisigirdėsimųjų	prisigirdėsimosios	prisigirdėsimųjų	-	-
naud.	prisigirdėsimajam	prisigirdėsimiesiems	prisigirdėsimajai	prisigirdėsimosioms	-	-
gal.	prisigirdėsimąjį	prisigirdėsimuosius	prisigirdėsimąją	prisigirdėsimąsias	-	-
įnag.	prisigirdėsimuoju	prisigirdėsimaisiais	prisigirdėsimąja	prisigirdėsimosiomis	-	-
viet.	prisigirdėsimajame	prisigirdėsimuosiuose	prisigirdėsimojoje	prisigirdėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prisigirdėsimas, mot. g. prisigirdėsima.
• Skiemenys: pri-si-gir-dė-si-mą-ja

prisigirdėsimąja

1. ta, kurią prisigirdės

Etimologija

<= prisigirdėti, prisigirdi, prisigirdėjo <= pri- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---