prisigalvojančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prisigalvojančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prisigalvojantis, mot. g. prisigalvojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisigalvojąs, prisigalvojantis	prisigalvoją, prisigalvojantys	prisigalvojanti	prisigalvojančios	-	prisigalvoją
kilm.	prisigalvojančio	prisigalvojančių	prisigalvojančios	prisigalvojančių	-	-
naud.	prisigalvojančiam	prisigalvojantiems, prisigalvojantiem	prisigalvojančiai	prisigalvojančioms, prisigalvojančiom	-	-
gal.	prisigalvojantį	prisigalvojančius	prisigalvojančią	prisigalvojančias	-	-
įnag.	prisigalvojančiu	prisigalvojančiais	prisigalvojančia	prisigalvojančiomis	-	-
viet.	prisigalvojančiame, prisigalvojančiam	prisigalvojančiuose, prisigalvojančiuos	prisigalvojančioje, prisigalvojančioj	prisigalvojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisigalvojantysis	prisigalvojantieji	prisigalvojančioji	prisigalvojančiosios	-	-
kilm.	prisigalvojančiojo	prisigalvojančiųjų	prisigalvojančiosios	prisigalvojančiųjų	-	-
naud.	prisigalvojančiajam	prisigalvojantiesiems	prisigalvojančiajai	prisigalvojančiosioms	-	-
gal.	prisigalvojantįjį	prisigalvojančiuosius	prisigalvojančiąją	prisigalvojančiąsias	-	-
įnag.	prisigalvojančiuoju	prisigalvojančiaisiais	prisigalvojančiąja	prisigalvojančiosiomis	-	-
viet.	prisigalvojančiajame	prisigalvojančiuosiuose	prisigalvojančiojoje	prisigalvojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prisigalvojantis, mot. g. prisigalvojanti.
• Skiemenys: pri-si-gal-vo-jan-čių-jų

prisigalvojančiųjų

1. tas, kuris prisigalvoja

Etimologija

<= prisigalvoti, prisigalvoja, prisigalvojo <= pri- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---