priragintu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

priragintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. priragintas, mot. g. priraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priragintas	priraginti	priraginta	priragintos	priraginta	-
kilm.	priraginto	priragintų	priragintos	priragintų	-	-
naud.	priragintam	priragintiems	priragintai	priragintoms	-	-
gal.	priragintą	priragintus	priragintą	priragintas	-	-
įnag.	priragintu	priragintais	priraginta	priragintomis	-	-
viet.	priragintame	priragintuose	priragintoje	priragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priragintasis	priragintieji	priragintoji	priragintosios	-	-
kilm.	priragintojo	priragintųjų	priragintosios	priragintųjų	-	-
naud.	priragintajam	priragintiesiems	priragintajai	priragintosioms	-	-
gal.	priragintąjį	priragintuosius	priragintąją	priragintąsias	-	-
įnag.	priragintuoju	priragintaisiais	priragintąja	priragintosiomis	-	-
viet.	priragintajame	priragintuosiuose	priragintojoje	priragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. priragintas, mot. g. priraginta.
• Skiemenys: pri-ra-gin-tu

priragintu

1. tas, kurį priragino

Etimologija

<= priraginti, priragina, priragino <= pri- + raginti, ragina, ragino

---