priragintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

priragintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: priragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priragintojas	priragintojai
kilm.	priragintojo	priragintojų
naud.	priragintojui	priragintojams
gal.	priragintoją	priragintojus
įnag.	priragintoju	priragintojais
viet.	priragintojuje	priragintojuose
šauksm.	priragintojau	priragintojai

• Skiemenys: pri-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. priragintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. priragintoja.

priragintojų

1. tas, kuris priragina

Etimologija

<= priraginti, priragina, priragino <= pri- + raginti, ragina, ragino

---

Daiktavardis

priragintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: priragintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priragintoja	priragintojos
kilm.	priragintojos	priragintojų
naud.	priragintojai	priragintojoms
gal.	priragintoją	priragintojas
įnag.	priragintoja	priragintojomis
viet.	priragintojoje	priragintojose
šauksm.	priragintoja	priragintojos

• Skiemenys: pri-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. priragintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. priragintojas.

priragintojų

1. ta, kuri priragina

Etimologija

<= priraginti, priragina, priragino <= pri- + raginti, ragina, ragino

---