priragintinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

priragintinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. priragintinas, mot. g. priragintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priragintinas	priragintini	priragintina	priragintinos	priragintina	-
kilm.	priragintino	priragintinų	priragintinos	priragintinų	-	-
naud.	priragintinam	priragintiniems	priragintinai	priragintinoms	-	-
gal.	priragintiną	priragintinus	priragintiną	priragintinas	-	-
įnag.	priragintinu	priragintinais	priragintina	priragintinomis	-	-
viet.	priragintiname	priragintinuose	priragintinoje	priragintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priragintinasis	priragintinieji	priragintinoji	priragintinosios	-	-
kilm.	priragintinojo	priragintinųjų	priragintinosios	priragintinųjų	-	-
naud.	priragintinajam	priragintiniesiems	priragintinajai	priragintinosioms	-	-
gal.	priragintinąjį	priragintinuosius	priragintinąją	priragintinąsias	-	-
įnag.	priragintinuoju	priragintinaisiais	priragintinąja	priragintinosiomis	-	-
viet.	priragintinajame	priragintinuosiuose	priragintinojoje	priragintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. priragintinas, mot. g. priragintina.
• Skiemenys: pri-ra-gin-ti-nus

priragintinus

1. tas, dėl kurio reikia priraginti

Etimologija

<= priraginti, priragina, priragino <= pri- + raginti, ragina, ragino

---