prinervinančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prinervinančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prinervinantis, mot. g. prinervinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prinervinąs, prinervinantis	prinerviną, prinervinantys	prinervinanti	prinervinančios	-	prinerviną
kilm.	prinervinančio	prinervinančių	prinervinančios	prinervinančių	-	-
naud.	prinervinančiam	prinervinantiems, prinervinantiem	prinervinančiai	prinervinančioms, prinervinančiom	-	-
gal.	prinervinantį	prinervinančius	prinervinančią	prinervinančias	-	-
įnag.	prinervinančiu	prinervinančiais	prinervinančia	prinervinančiomis	-	-
viet.	prinervinančiame, prinervinančiam	prinervinančiuose, prinervinančiuos	prinervinančioje, prinervinančioj	prinervinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prinervinantysis	prinervinantieji	prinervinančioji	prinervinančiosios	-	-
kilm.	prinervinančiojo	prinervinančiųjų	prinervinančiosios	prinervinančiųjų	-	-
naud.	prinervinančiajam	prinervinantiesiems	prinervinančiajai	prinervinančiosioms	-	-
gal.	prinervinantįjį	prinervinančiuosius	prinervinančiąją	prinervinančiąsias	-	-
įnag.	prinervinančiuoju	prinervinančiaisiais	prinervinančiąja	prinervinančiosiomis	-	-
viet.	prinervinančiajame	prinervinančiuosiuose	prinervinančiojoje	prinervinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prinervinantis, mot. g. prinervinanti.
• Skiemenys: pri-ner-vi-nan-čiu

prinervinančiu

1. tas, kuris prinervina

Etimologija

<= prinervinti, prinervina, prinervino <= pri- + nervinti, nervina, nervino

---