primokėtu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

primokėtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. primokėtas, mot. g. primokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	primokėtas	primokėti	primokėta	primokėtos	primokėta	-
kilm.	primokėto	primokėtų	primokėtos	primokėtų	-	-
naud.	primokėtam	primokėtiems	primokėtai	primokėtoms	-	-
gal.	primokėtą	primokėtus	primokėtą	primokėtas	-	-
įnag.	primokėtu	primokėtais	primokėta	primokėtomis	-	-
viet.	primokėtame	primokėtuose	primokėtoje	primokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	primokėtasis	primokėtieji	primokėtoji	primokėtosios	-	-
kilm.	primokėtojo	primokėtųjų	primokėtosios	primokėtųjų	-	-
naud.	primokėtajam	primokėtiesiems	primokėtajai	primokėtosioms	-	-
gal.	primokėtąjį	primokėtuosius	primokėtąją	primokėtąsias	-	-
įnag.	primokėtuoju	primokėtaisiais	primokėtąja	primokėtosiomis	-	-
viet.	primokėtajame	primokėtuosiuose	primokėtojoje	primokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. primokėtas, mot. g. primokėta.
• Skiemenys: pri-mo-kė-tu

primokėtu

1. tas, kurį primokėjo

Etimologija

<= primokėti, primoka, primokėjo <= pri- + mokėti, moka, mokėjo

---