primokėtinos

 Lietuvių kalba

Dalyvis

primokėtinos (reik. dlv., mot. g. vns. kilm., mot. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. primokėtinas, mot. g. primokėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	primokėtinas	primokėtini	primokėtina	primokėtinos	primokėtina	-
kilm.	primokėtino	primokėtinų	primokėtinos	primokėtinų	-	-
naud.	primokėtinam	primokėtiniems	primokėtinai	primokėtinoms	-	-
gal.	primokėtiną	primokėtinus	primokėtiną	primokėtinas	-	-
įnag.	primokėtinu	primokėtinais	primokėtina	primokėtinomis	-	-
viet.	primokėtiname	primokėtinuose	primokėtinoje	primokėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	primokėtinasis	primokėtinieji	primokėtinoji	primokėtinosios	-	-
kilm.	primokėtinojo	primokėtinųjų	primokėtinosios	primokėtinųjų	-	-
naud.	primokėtinajam	primokėtiniesiems	primokėtinajai	primokėtinosioms	-	-
gal.	primokėtinąjį	primokėtinuosius	primokėtinąją	primokėtinąsias	-	-
įnag.	primokėtinuoju	primokėtinaisiais	primokėtinąja	primokėtinosiomis	-	-
viet.	primokėtinajame	primokėtinuosiuose	primokėtinojoje	primokėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. primokėtinas, mot. g. primokėtina.
• Skiemenys: pri-mo-kė-ti-nos

primokėtinos

1. ta, dėl kurios reikia primokėti

Etimologija

<= primokėti, primoka, primokėjo <= pri- + mokėti, moka, mokėjo

---