primąstytino

 Lietuvių kalba

Dalyvis

primąstytino (reik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. primąstytinas, mot. g. primąstytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	primąstytinas	primąstytini	primąstytina	primąstytinos	primąstytina	-
kilm.	primąstytino	primąstytinų	primąstytinos	primąstytinų	-	-
naud.	primąstytinam	primąstytiniems	primąstytinai	primąstytinoms	-	-
gal.	primąstytiną	primąstytinus	primąstytiną	primąstytinas	-	-
įnag.	primąstytinu	primąstytinais	primąstytina	primąstytinomis	-	-
viet.	primąstytiname	primąstytinuose	primąstytinoje	primąstytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	primąstytinasis	primąstytinieji	primąstytinoji	primąstytinosios	-	-
kilm.	primąstytinojo	primąstytinųjų	primąstytinosios	primąstytinųjų	-	-
naud.	primąstytinajam	primąstytiniesiems	primąstytinajai	primąstytinosioms	-	-
gal.	primąstytinąjį	primąstytinuosius	primąstytinąją	primąstytinąsias	-	-
įnag.	primąstytinuoju	primąstytinaisiais	primąstytinąja	primąstytinosiomis	-	-
viet.	primąstytinajame	primąstytinuosiuose	primąstytinojoje	primąstytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. primąstytinas, mot. g. primąstytina.
• Skiemenys: pri-mąs-ty-ti-no

primąstytino

1. tas, dėl kurio reikia primąstyti

Etimologija

<= primąstyti, primąsto, primąstė <= pri- + mąstyti, mąsto, mąstė

---