primąstydavusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

primąstydavusįjį (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. primąstydavęs, mot. g. primąstydavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	primąstydavęs	primąstydavę	primąstydavusi, primąstydavus	primąstydavusios	-	primąstydavę
kilm.	primąstydavusio	primąstydavusių	primąstydavusios	primąstydavusių	-	-
naud.	primąstydavusiam	primąstydavusiems	primąstydavusiai	primąstydavusioms	-	-
gal.	primąstydavusį	primąstydavusius	primąstydavusią	primąstydavusias	-	-
įnag.	primąstydavusiu	primąstydavusiais	primąstydavusia	primąstydavusiomis	-	-
viet.	primąstydavusiame	primąstydavusiuose	primąstydavusioje	primąstydavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	primąstydavusysis	primąstydavusieji	primąstydavusioji	primąstydavusiosios	-	-
kilm.	primąstydavusiojo	primąstydavusiųjų	primąstydavusiosios	primąstydavusiųjų	-	-
naud.	primąstydavusiajam	primąstydavusiesiems	primąstydavusiajai	primąstydavusiosioms	-	-
gal.	primąstydavusįjį	primąstydavusiuosius	primąstydavusiąją	primąstydavusiąsias	-	-
įnag.	primąstydavusiuoju	primąstydavusiaisiais	primąstydavusiąja	primąstydavusiosiomis	-	-
viet.	primąstydavusiajame	primąstydavusiuosiuose	primąstydavusiojoje	primąstydavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. primąstydavęs, mot. g. primąstydavusi.
• Skiemenys: pri-mąs-ty-da-vu-sį-jį

primąstydavusįjį

1. tas, kuris primąstydavo

Etimologija

<= primąstyti, primąsto, primąstė <= pri- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  primąstydavusįjį: bendrai

---