primąsčiusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

primąsčiusių (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. primąstęs, mot. g. primąsčiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	primąstęs	primąstę	primąsčiusi, primąsčius	primąsčiusios	-	primąstę
kilm.	primąsčiusio	primąsčiusių	primąsčiusios	primąsčiusių	-	-
naud.	primąsčiusiam	primąsčiusiems	primąsčiusiai	primąsčiusioms	-	-
gal.	primąsčiusį	primąsčiusius	primąsčiusią	primąsčiusias	-	-
įnag.	primąsčiusiu	primąsčiusiais	primąsčiusia	primąsčiusiomis	-	-
viet.	primąsčiusiame	primąsčiusiuose	primąsčiusioje	primąsčiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	primąsčiusysis	primąsčiusieji	primąsčiusioji	primąsčiusiosios	-	-
kilm.	primąsčiusiojo	primąsčiusiųjų	primąsčiusiosios	primąsčiusiųjų	-	-
naud.	primąsčiusiajam	primąsčiusiesiems	primąsčiusiajai	primąsčiusiosioms	-	-
gal.	primąsčiusįjį	primąsčiusiuosius	primąsčiusiąją	primąsčiusiąsias	-	-
įnag.	primąsčiusiuoju	primąsčiusiaisiais	primąsčiusiąja	primąsčiusiosiomis	-	-
viet.	primąsčiusiajame	primąsčiusiuosiuose	primąsčiusiojoje	primąsčiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. primąstęs, mot. g. primąsčiusi.
• Skiemenys: pri-mąs-čiu-sių

primąsčiusių

1. tas, kuris primąstė

Etimologija

<= primąstyti, primąsto, primąstė <= pri- + mąstyti, mąsto, mąstė

---